Brangieji broliai ir seserys Kristuje, šiandien džiaugsiuosi galėdamas jums paaiškinti vieną iš svarbiausių Naujojo Testamento laiškų – apaštalo Pauliaus laišką romiečiams. Šis laiškas, rašytas apie 57 m. po Kristaus, yra giliausią teologinę prasmę turintis dokumentas, kuris ne tik atskleidžia evangelijos esmę, bet ir pateikia praktinius patarimus kiekvienai krikščionio gyvenimo sričiai.
Laišką galima suskirstyti į keturias pagrindines dalis:
Pirmoje laiško dalyje Paulius kalba apie nuodėmės realybę ir visuotinumą. „Visi nusidėję ir stokoja Dievo garbės“ (Rom 3, 23). Jis aiškina, kad įstatymo darbais niekas negali būti išteisintas, nes įstatymas tik atskleidžia mūsų nuodėmingumą.
Tačiau ši tamsi tiesa nėra apgailėtina, nes Paulius skelbia gerąją naujieną apie teisumą per tikėjimą Jėzumi Kristumi. „Bet dabar be įstatymo apreikštas teisumas iš Dievo; apie jį liudija įstatymas ir pranašai. Tai Dievo teisumas per tikėjimą Jėzumi Kristumi visiems, kurie tiki“ (Rom 3, 21-22).
Toliau apaštalas detaliai aiškina, kaip Kristaus auka ant kryžiaus užtikrina atpirkimą mums: „Jį Dievas paskyrė nuskaistinimo auka, jo kraujyje per tikėjimą, kad parodys savo teisumą, atleidęs nuodėmes“ (Rom 3, 25).
6-8 skyriai kalba apie krikščionių laisvę nuo nuodėmės ir įstatymo priespaudos. Krikščionis dabar valdo Dvasia, o ne kūnas. „Nes kūniškai mąstyti – tai mirtis, o dvasiškai mąstyti – gyvenimas ir ramybė“ (Rom 8, 6).
Šioje laiško dalyje Paulius giliau nagrinėja Dievo planą Izraelio tautai. Dievas neapleido savo žmonių. Paulius parodo, kad Izraelio atmetimas yra laikinas ir turi būti naujos išgelbėjimo galimybės visiems tautoms priežastimi. „Tad ką sakysime? Kad pagonys, siekiantys teisumo, pasiekė teisumą – teisumą iš tikėjimo“ (Rom 9, 30).
Galiausiai jis atskleidžia Dievo meilės ir ištikimybės gylį: „nes Dievo dovanos ir šaukimas neatšaukiami“ (Rom 11, 29).
Praktiniai patarimai krikščioniškom gyvenimui sudaro šią laiško dalį. Paulius ragina skaitytojus „atnaujinti savo mintis ir nepasiduoti šio pasaulio pavidalui“ (Rom 12, 2). Jis pateikia konkrečias taisykles, kaip elgtis su kitais žmonėmis, kaip taikiai gyventi, būti nuolankiais, atjaučiant silpnuosius ir kaip laikytis tarpusavio meilės.
Jis taip pat ragina krikščionis būti paklusniais valdžiai, nes „valdžia – Dievo tarnas tavo labui“ (Rom 13, 4), ir nesusitelkti ties nereikšmingais ginčais.
Paulius taip pat kalba apie silpnųjų ir stipriųjų tikinčiųjų tarpusavio santykius, prašydamas, kad stiprieji nepažeistų silpnųjų sąžinės ir viskas būtų daroma iš meilės.
Laiško pabaigoje Paulius išreiškia savo asmeninius sveikinimus daugeliui Romos bendruomenės narių. Šis sąrašas atspindi Pauliaus meilę ir pagarbą bendruomenei, kuriai jis rašo: „Sutvirtinkite vienas kitą tuo tikėjimu, kurį tikite“ (Rom 1, 12).
Mieli draugai, Pauliaus laiškas romiečiams yra ne tik teologinis dokumentas, bet ir dvasinio gyvenimo vadovas. Jis moko mus, kad teisumas nėra pasiekiamas įstatymo laikymosi dėka, bet per tikėjimą Jėzumi Kristumi. Jis ragina mus gyventi dvasiniame atnaujinime ir taikoje, mylėti ir gerbti vieni kitus, būti nuolankiais ir ištvermingais.
Tikimės, kad šis laiškas bus jums nuolatiniu įkvėpimu giliau suprasti Dievo meilę ir Jo planą jūsų gyvenime.
Palaiminti būkite Kristuje,
Jūsų draugiškas kunigas.